- senvietė
- sénvietė sf. (1) senoji gyvenamoji vieta: Sénvietė[je] sodõs pasiliko, kitims piningine mokėjos už išsikėlimą Grd. Kasdien žmonės palieka senvietes ir ateina gyventi prie šviesos, erdvės, patogumų sp. Mūsų šalyje archeologų atrasta apie 200 seniausios žmonių visuomenės senviečių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.